Pasitinkant Tarptautinę gyvūnų globos dieną mokykloje apsigyveno naujas "mokinys" – trejų metų jūrų kiaulytė Pepė. Pertraukų metu aplink narvelį nuolat šurmuliuoja mokinių būriai: kas šers kiaulytę, kas ją glostys, kas pakeis vandenį, kieno eilė įdėti žolę. Ne vieno mokinio šeima sulaukė prašymų pirkti naują augintinį 🙂 Tikimės, kad ši projektinė veikla mokiniams ir jų Tėveliams suteiks puikių emocijų!
Trumpai apie jūros kiaulytes.
Jūros kiaulytė – tai toks gyvūnėlis, kuris labai gerai jaučiasi žmogaus namuose. Su jūros kiaulyte kiekvienam malonu pabendrauti, o žaisti – gali ir mažiausias vaikas. Jūros kiaulytė yra kilusi iš Pietų Amerikos, tiksliau Peru priekalnėse, sausose vietose. Tai nedideli graužikai, priekinės kojelės su keturiais, užpakalinės – trimis pirštais, kūnelis – trijų dešimčių centimetrų ilgio. Uodega trumputė, beveik nepastebima. Jūros kiaulytės gyvena 6-8 metus.
Žmogaus namuose kiaulytei geriausia gyventi specialiame narvelyje, kuriame galėtų laisvai judėti. Narvelis turi stovėti saulėtoje vietoje, kur nėra drėgmės ir skersvėjų. Dugną geriausia kloti specialiomis pjuveninėmis granulėmis, kurios puikiai sugeria drėgmę ir kvapą.
Maitinama specialiais grūdų mišiniais. Rekomenduojama šerti specialiais grūdų mišiniais skirtais jūros kiaulytėms (Prestige Crispy C). Vasarą galima duoti šviežios žolės, žiemą – šieno. Maisto duodama tiek, kiek kiaulytė suėda iki sekančio maitinimo. Kiaulytei, kaip ir visiems graužikams, būtina nusigraužti nuolat augančius dantis į kietą maistą. Tam skirta kreida, mineralai bei skanėstai. Jūros kiaulytė turi turėti laisvą priėjimą prie vandens. Gėrimui naudojamos specialios girdyklos.
Šaltinis: www.zoon.lt
Netrukus klasėje viešėjo vėžlys Tuck'as, triušiukė , šunytė Pupa ir žiurkėniukai Meilutytė ir Gražuolytė.
Trumpai apie vėžlius ir kitus augintinius.
Vėžliai yra gana populiarūs augintiniai – neužima daug vietos, tinkami auginti ir mieste, nesukelia alergijos… Be to, žmonės, kurie augina šiuos gyvūnus, tikisi, kad turės ilgametį draugą. Vėžliai tikrai yra ilgaamžiai – kai kurių rūšių gali gyventi net iki 100 metų – tačiau tik tada, jei yra tinkamai prižiūrimi.
Kas namelyje gyvena?
Vandens vėžliams turėsite parūpinti akvariumą. Jo talpa priklauso nuo augintinio dydžio. Pradžioje didelio akvariumo nereikia, mažiems vėžliukams pakaks ir 50 litrų talpos akvariumo. Patartina turėti ir vandens filtrą, kitaip vandenį teks keisti bene kasdien. Būtinai įsigykite ir šildytuvą, antraip žiemą Jūsų augintinis sušals – vėžliai pratę prie kur kas šiltesnio nei Lietuvos klimatas. Vėžliui išgyventi pakanka 18°C, tačiau jei norite, kad augintinis būtų judrus, jam negrėstų rizika susirgti įvairiomis ligomis, stenkitės palaikyti 24-25°C temperatūrą. Vandens temperatūra turėtų siekti apie 37°C. Nepamirškite akvariume įrengti sausumos salelės, kur vėžliukai galėtų išlipti pasišildyti. Jie tai labai mėgsta. Būtinas ir geras ultravioletinių spindulių apšvietimas. Jei jo nebus, vandens vėžliui gali pradėti minkštėti kiautas. Sausumos vėžliams reikia visai kitokių gyvenimo sąlygų. Apie 10 cm ilgio vėžliukui reikia ne mažesnio kaip 25 kvadratinių cm ploto būsto. Tam puikiai tinka akvariums. Dangtelyje (jis nėra būtinas) ir šoninėse sienose padarykite nedidelių skylučių, kad vėžliukas turėtų kuo kvėpuoti. Apie 10 cm dugno padengite smėliu. Geriausia, kad jis būtų iš upės dugno.
Galima dėti durpių, pjuvenų ar jų mišinį. Retkarčiais šį pagrindą reiktų sudrėkinti. Taip pat kaip ir vandens vėžliams, šiems reikia šildančios lempos. Apšviesta vieta turėtų būti įšilusi iki 33-35 °C. Pasistenkite, kad net naktį temperatūra nenukristų žemiau 20-22 °C. Rudenį ir žiemą kartą per savaitę po 3-5 minutes pašvitinkite vėžliukus kvarcine lempa. Nepamirškite terariume įkurti nedidelės dėžutės, kur Jūsų augintinis galėtų pasislėpti nuo triukšmo ir pailsėti. Vasara išneškite vėžliuką laukan į saulėkaitą. Galite jam padaryti specialų aptvarą su slėptuve – dėžute. Tik nepamirškite nakčiai įnešti vidun, kad nesušaltų.
Kuo šerti? Vėžliukai mėgsta kopūstus, salotas, morkas, burokėlius, pienių lapus. Kartais galite palepinti juos liesa varške, mėsos gabaliuku. Duokite daigintų javų: avižų ir kviečių. Kad augintinis gautų pakankamai kalcio, į vandenį ar maistą įberkite sugrūstų kiaušinio lukštų. Vėžliuko draugystė su vaikais. Vėžliukai nėra itin tinkami augintiniai vaikams. Šiuos gyvūnus nelengva prižiūrėti, jų nepanešiosi ant rankų, nepaglostysi kaip kačiuko ar šuniuko. Vaikai paprastai nori judresnio, jaukesnio gyvūno, todėl vėžliukai jiems greitai pabosta, dingsta noras jais rūpintis – juolab, kad šie augintiniai reikalauja nemažai dėmesio.
Dar keli žinotini dalykai apie vėžlių auginimą. 1. Nelaisvėje nepatartina leisti vėžliui miegoti žiemos miegu, nes nesugebėsite jo tinkamai prižiūrėti ir augintinis gali žūti. 2. Pažaidę su savo mažuoju draugu visada nusiplaukite rankas, nes kartais vėžliukai būna užsikrėtę salmonelioze. 3. Jei vėžliukui bus sudarytos geros sąlygos, jis ilgai gyvens ir netgi gali padėti kiaušinius.
Šaltinis – http://www.animal.lt/lt/informacija/patarimai/kaip-auginti-vezli
Dekoratyvinis triušis.
Narvelis
Dekoratyvinį triušį apgyvendinkite kuo erdvesniame narvelyje: ne mažesniame nei 90 cm ilgio ir 60 cm pločio. Narvelio aukštis turėtų būti toks, kad suaugęs gyvūnėlis pasistiebęs ant užpakalinių kojų ausytėmis nesiektų jo viršaus. Jei auginsite du triušiukus, narvelis turėtų būti didesnis.
Narveliui vietą išrinkite be tiesioginių saulės spindulių, toliau nuo radiatorių, šildytuvų ir oro kondicionierių. Triušiukas puikiai jausis gyvendamas kiek atokiau nuo aktyviausios namų zonos – pakankamai saugus, bet kartu ir galintis stebėti aplinką.
Triušio būste pastatykite dubenėlį maistui, specialų vandens buteliuką (girdyklą) arba dubenėlį vandeniui bei ėdžias šienui (jose šienas išlieka švarus, nes nėra mindomas). Be indelių maistui, parūpinkite medinį, plastmasinį ar kartoninį namelį, kad gyvūnėlis turėtų kur išsigandęs pasislėpti arba miegoti. Triušiukas namelį grauš, todėl plastmasinę slėptuvę pirkite specializuotoje gyvūnėlių parduotuvėje, nes ji bus pagaminta iš saugios gyvūnėliui plastmasės. Narvelyje galima patiesti ir paklotėlį, kilimėlį, rankšluostį, perdirbto popieriaus plaušų, pjuvenų ar kraiko.
Triušis mėgsta nuolat ką nors graužti, todėl, kad šis pomėgis nebūtų destruktyvus ir kuo mažiau nukentėtų narvelio inventorius, parūpinkite savo augintiniui žaislų. Jų rasite ne tik gyvūnų parduotuvėje, bet ir namuose. Triušis mielai žais su kartoniniais tualetinio ar virtuvinio popieriaus laikikliais, kamuoliukais, landžios po kartonines ar iš vytelių pintas (neapdorotas cheminėmis priemonėmis) dėžutes, pripildytas popieriaus skiaučių, grauš beržo, ąžuolo, drebulės, obels šakeles (netinka vyšnių, slyvų, pušies, kedro).
Mityba
Triušiams svarbi subalansuota mityba ir normuotas maisto kiekis (gali lengvai nutukti). Jų maisto racioną sudaro kombinuotas pašaras triušiams, šienas, šviežios daržovės ir švarus vanduo, keičiamas kiekvieną dieną. Paprastai didesnę dalį (apie 2 šaukštus 1,5 kg triušiui) triušių meniu sudaro specialus kombinuotas pašaras iš grūdų (miežių, kviečių, avižų, kukurūzų) ir kitų naudingų komponentų, kurio galima įsigyti specializuotose gyvūnų parduotuvėse. Triušių augintojai pataria rinktis itin kokybišką pašarą, kuriame būtų apie 14 proc. skaidulų (pluošto), 12 proc. baltymų, 2 proc. riebalų ir mažiau nei 1 proc. kalcio.
Šienas triušiams naudingas dėl įvairių priežasčių: mažina stresą (kramtymas), teikia skaidulų, gerinančių virškinimą, padeda prižiūrėti dantis, išvengti viršsvorio bei apsaugo nuo plaukų gumulų skrandyje. Šienas turi būti geros kokybės, sausas, be žemių ir neaiškių žolių, nesupelijęs ir malonaus kvapo. Tinka motiejukų, avižų, dobilų šienas, tačiau suaugusiems triušiams reikėtų riboti arba visai neduoti liucernos šieno (jame daug baltymų, kalcio, kalorijų). Švaraus šieno narvelyje turėtų būti visą laiką. Be to, kas kiek laiko patartina keisti jo rūšį arba maišyti su kitomis.
Triušiai mielai kremta daržoves (šviežias, nuplautas) ir kitus žalumynus: morkas, jų viršūnėles, kiaulpienių lapus ir žiedus, petražoles, salierus, dobilus, ridikėlių viršūnėles, aviečių lapus, špinatus ir kt. Jei gyvūnėlis suviduriuoja, mažinkite žalumynų kiekį. Negalima duoti rabarbarų (toksiški) ir virškinimo sutrikimų galinčių sukelti bulvių, pupelių, kopūstų, kalafiorų, pomidorų, salotų.
Šie gyvūnėliai mėgsta ir vaisius: obuolius, melionus, apelsinus, papajas, persikus, kriaušes, ananasus, slyvas, avietes, braškes, bananus. Jų kiekį reikėtų normuoti (ne daugiau kaip 2 arbatinius šaukštelius per dieną), nes juos pasirinkdami triušiai mažiau suvartos kito kur kas jiems sveikesnio ir naudingesnio maisto.
Triušių virškinimo sistema jautriai reaguoja į mitybos pokyčius, todėl įsigyjant triušiuką svarbu pasiteirauti, kaip ir kuo jis buvo šeriamas, bei stengtis kurį laiką išlaikyti panašius mitybos įpročius, kuriuos vėliau po truputį galima keisti.
Triušis jūsų namuose
Naujas gyvūnėlis namuose jausis nedrąsiai, todėl kelias dienas leiskite jam ramiai pabūti narvelyje ir susipažinti su aplinka. Galite švelniai jį pakalbinti, kad žvėrelis priprastų prie jūsų balso. Pasistenkite, kad arti jo nepatektų šunys, katės ar kiti namų augintiniai – jie triušį gali išgąsdinti.
Kai gyvūnėlis apsipras naujoje aplinkoje, pabandykite jį išleisti iš narvelio palakstyti (1–5 valandas kasdien). Svarbu nepalikti jo be priežiūros, nes gyvūnėlis gali perkąsti elektros laidus, paragauti nuodingų jam augalų (pakalnučių, alavijo, azalijos ir kt.), buities priežiūrai skirtų priemonių ar sugadinti kilimus. Kad triušiukas iškrėstų kuo mažiau eibių, pasirūpinkite jo užimtumu: išdėliokite patalpoje kuo daugiau įvairių dėžučių, namelių, žaislų.
Triušiuko kėlimas
Ne visi triušiai mėgsta būti keliami ir laikomi ant rankų. Pradžioje jūsų tiesiamos rankos gyvūnėliui gali asocijuotis su plėšrūno puolimu. Tokioje situacijoje triušis linkęs kuo greičiau sprukti. Todėl pirmą kartą keldami savo augintinį pasistenkite jo neišgąsdinti: nesiekite jo iš nugaros ar iš viršaus.
Niekuomet nekelkite triušio už ausų. Gyvūnėlį imdami vieną ranką laikykite po jo pasturgaliu, o kitą – po krūtine. Jei nuogąstaujate, jog triušis spardysis ir apdraskys rankas – įsupkite jo kūnelį į rankšluostį. Triušį galite kelti ir viena ranka suimdami už pakarpos, o kitą pakišdami po pasturgaliu. Svarbiausia neužgauti pilvuko ir laikyti tvirtai – triušiai nori jaustis saugūs.
Rankose laikomas gyvūnėlis taip pat nori būti saugus, todėl priglauskite triušiuką kuo arčiau kūno. Kai kurie triušiai mėgsta įsprausti savo snukutį tarp sulenktos rankos. Triušiukui patiks, jei paglostysite galvą, kūnelį paplaukiui ar švelniai pakasysite ausytes.
Įdomu tai, kad triušis…
· atpažįsta savo šeimininką iš kvapo ir balso;
· turi nuolat augančius priekinius dantis;
· aktyviausias auštant ir temstant, tačiau mielai prisitaikys prie jūsų siūlomos dienotvarkės;
· gali knarkti;
· mato panoraminį vaizdą beveik 360º kampu, todėl be vargo pastebi besiartinančius objektus tiek iš už nugaros, tiek iš viršaus;
· gali išmokti reaguoti į savo vardą, jei šaukdami pamaloninsite skanėstu;
· trina smakrą į įvairius daiktus, kad pažymėtų savo teritoriją;
· gali iššokti į aukštį iki 80 cm (rekordas – 1 m).
Šaltinis – http://www.animal.lt/lt/informacija/idomus-straipsniai/triusis-gyvunelis-suaugusiesiems
Džiungarijos žiurkėnai – mažiau nei 50 gramų sveriantis žiurkėnas kilęs iš Džiungarijos regiono Kinijoje. Džiungarijos žiurkėnai išsiskiria savo mažumu (yra maždaug 2 kartus mažesni nei Sirijos žiurkėnai), leidžiasi imami į rankas, daug mažiau kandžiojasi nei kiti žiurkėnai. Džiungarijos žiurkėnais neretai vadinami Rusijos nykštukiniai baltieji žiemos žiurkėnai bei Kampbelo žiurkėnai. Dažniausiai įsigyjami šių žiurkėnų mišrūnai, kurie bendrai vadinami Džiungarijos žiurkėnais.
Europoje ir Šiaurės Amerikoje Džiungarijos žiurkėnai yra populiarūs naminiai gyvūnėliai, ypač kai namuose yra vaikų.
Namuose Džiungarijos žiurkėnai gali išgyventi apie 3 metus, priklausomai nuo suteikiamų sąlygų, maitinimo ir kitų faktorių. Natūralioje gamtoje Džiungarijos žiurkėnai gyvena apie vienerius metus, o kad žiemą galėtų apsisaugoti nuo kitų gyvūnų – keičia savo kailiuko spalvą į baltą. Kartais nutinka taip, ne tik laukinėje gamtoje keičiasi Džiungarijos žiurkėnų kailiukų spalva, taip nutinka ir auginant žiurkėnus nelaisvėje.
Džiungarijos žiurkėnai puikiai tinka auginti namuose, kadangi nėra reiklūs, gali augti po vieną ir mielai lipa ant rankų, pripažįsta savo šeimininką. Jei norite pradžiuginti savo vaiką – padovanokite jam Džiungarijos žiurkėną. Taip ne tik suteiksite džiaugsmo, bet ir mokysite rūpintis gyvūnėliu, skatinsite atsakomybės jausmą tiek Jums, tiek vaikui malonesniu būdu.
Šaltinis – http://grauzikai.lt/ziurkenai/dziungarijos-ziurkenai/